Įmonė UAB „Regėjimas“ valdo 5 „Eagle Vision“ optikos salonus. Trys iš jų – Kaune, po vieną Šiauliuose ir Vilniuje. Su DELFI susisiekę įmonės darbuotojai pasakoja, kad įmonė susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais: neišgali susimokėti už nuomą, mobilaus ryšio paslaugas, išmokėti darbuotojams atlyginimų. Registrų centro duomenimis, liepos pabaigoje įmonei buvo iškelta bankroto byla, tačiau šiuo metu procesas yra sustabdytas. „Direktorius liepia darbuotojams toliau sėdėti ir dirbti, bet žmonės į patalpas neįeina, nes visi optikos salonai uždaryti. Prekybos centrams „Akropolis“, „Savas“, „Molas“ „Europa“ už nuomą jau keli mėnesiai nemokėta. Šiaulių „Akropolis“ su antstoliu tvarkingai iškeldino, kiti filialai uždaryti. Taip pat „Bitės“ paslaugos nemokėtos, mūsų biuro nuoma irgi nemokėta.

Ir jau suėjo du mėnesiai, kaip mes 32 darbuotojai negavome jokių atlyginimų, atostoginių ir avansų. Praktiškai visi žmonės jau kreipėsi į Darbo inspekciją, įskaitant ir mane. Parašėme, kas vyksta su darbinėmis vietomis, kad negalime įeiti į filialus. Yra labai sunku, žmonės neuždirbo ten tų algų didelių ir gyvena nuo algų iki algų, o jau du mėnesiai be algos. Gerai, kad vasara, bet tuoj šildymo metas ateis. Gerai, kai kažkas įsidarbino antrinėse pareigose, bet kai kurios darbovietės net nenori su tuo užsiimti. Yra labai sudėtinga, nes žmonės turi vaikus, o kai kurių antros pusės nedirba“, – DELFI pasakoja buvusi įmonės darbuotoja Rūta Bacevičiūtė. Prekybos centro „Savas“ valdytoja įmonė „Hanner“ DELFI patvirtino, kad ši įmonė skolinga už nuomą. „Mes kreipėmės į nuomininką dėl susidariusios situacijos paaiškinimo ir inicijuojame patalpų nuomos sutarties nutraukimą dėl susidariusių skolų“, – patvirtina „Hanner“ įmonės atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas. Darbuotojai – kovos lauke: atlyginimo negavo nė vienas R. Bacevičiūtė teigimu, liepos 23 dieną UAB „Regėjimas“ direktorius Gediminas Gižas pareiškė, kad stabdo įmonės veiklą, reikia nuleisti grotas ir nebeaptarnauti klientų. Teismas bylą dėl bankroto priėmė liepos 31 dieną, o sprendimas įsigalioti turėjo rugpjūčio 10 dieną. Tačiau, pasak pašnekovės, prieš tai savininkas nusprendė iš optikos salonų išsigabenti prekes, tiriamąją techniką. Taip pat pastebėta, kad nurašinėjamas ilgalaikis turtas – ūkio reikmėms iš įmonės sąskaitos į asmeninę sąskaitą savininkas prasivedė beveik 12 tūkst. eurų. R. Bacevičiūtė teigia, kad darbuotojai išsigando, jog atėjęs bankroto administratorius nieko neras, o galiausiai kaltė dėl dingusių daiktų ir pinigų bus suversta darbuotojams.

„Dėl to mes tiesiog uždarėme optikų duris ir nieko į jas neįleidome. Jis pradėjo skambinti, belstis. Rašė ir skundą teismui bei policijai, kad yra neįleidžiamas į patalpas. Tačiau šituo niekas nesibaigė. Jis nusprendė atšaukti bankrotą, teigdamas kad pirmąjį šių metų ketvirtį veikla nebuvo nei pelninga, nei nuostolinga, o anksčiau buvo suklydęs ir ne taip suskaičiavęs. Posėdis dėl bankroto atšaukimo bus rugsėjo 24 dieną. Pirmadienį gavome pranešimą, kad iš „Eagle Vision“ parduotuvės esančios prekybos centre „Molas“ nešami akiniai ir įranga. Kraustyme dalyvauja Gediminas Gižas ir nenustatytas asmuo. Kiek suprantu, jis neturėdamas raktų kažkaip ten pateko. Mums pavyko nufilmuoti, kaip Gediminas Gižas išeina iš jau tuščios salės. Tai kur tie daiktai? Kiek man žinoma, kasos stalčiuje buvo likę apie 800 eurų. Klausimas iškyla natūraliai, ar jis iki 24 dienos bandys viską taip iškraustyti ir tada 24 dieną sakys teismui, kad persigalvojo vėl ir nusprendė bankrutuoti? O tuomet parduotuvių patalpose jau jokio turto nebus likę“, – svarsto R. Bacevičiūtė. R. Bacevičiūtė įtaria, kad direktorius ieško atpirkimo ožio – kam suversti kaltę dėl bankroto. Kadangi ji nuo 2017 metų iki šių metų liepos laikinai ėjo direktorės pareigas, Rūta mano, kad kaltę bus bandoma suversti būtent jai. „Kiša popierius, kuriuose rašoma, kad kažką pavogiau ir iššvaisčiau, pažeidžiau tvarką, liepia atsiprašyti ir daro tai įkyriai. Grasino mane atleisti, bet aš pasakiau, kad nesutinku su atleidimu, nes nepažeidžiau jokios tvarkos. Mano kolegai reikia pažymos mokyklai dėl vaiko maitinimo, tai jis neduoda jam nė tos pažymos. Pora žmonių iš mūsų pasiprašė, kad savo noru būtų atleidžiami. Tai jis netvirtina atleidimų, nieko nemoka, bet kiša lapus rašyti pasiaiškinamus, kodėl jie nėjo į darbą. Ir konkrečiai siekia mane apkaltinti, kad aš sužlugdžiau jo verslą. Jei žmonės nepasirašo tokio lapo, tai jų neatleidžia“, – papasakojo Rūta. DELFI susisiekė su dar keturiais įmonės darbuotojais. Visi patvirtino, kad negauna atlyginimų už liepą ir rugpjūtį, o įmonė skendi skolose. Kalbinti darbuotojai taip pat įtaria, kad iš įmonės bus išgabentas visas turtas, kad galiausiai jiems nė neliks iš ko sumokėti algų. Konsultante-pardavėja dirbanti Lina (moters vardas pakeistas jos prašymu) pasakojo, kad yra vienišą vieno vaiko mama, o už du mėnesius turėtų gauti vidutiniškai apie 600 eurų „į rankas“. Tačiau prie šios sumos turėtų dar prisidėti priedai už pardavimus. Kokie jie, darbuotojai nė nežino, nes nėra pateikta ataskaitų. Moteris baiminasi, kad trečią mėnesį negaunant algos reikės pradėti dar ir pačiai mokėti įmokas „Sodrai“. O atleidimo direktorius nepasirašo, tad nė į Darbo biržą moteris negali nueiti. „Direktorius neleidžia buhalterei paskaičiuoti mūsų atlyginimų, jis uždraudęs tiesiog“, – sako ji.

Kita moteris, dirbusi administratore, taip pat nenorėjo būti įvardinta, tačiau pasakojo kad už du mėnesius ji turėtų gauti apie 800 eurų, atskaičius mokesčius. Tačiau jai pavyko bent jau gauti atleidimą iš darbo. „Rugpjūčio 30 dieną parašiau prašymą, kad noriu išeiti iš darbo. Direktorius tada skambino ir prašė, kad rašyčiau prašymą dėl nemokamų atostogų, kad buvau išėjus. Aš pasidomėjau su Darbo inspekcija ir pasakiau, kad nesirašysiu tokio prašymo. Tada jis man pasakė viso gero ir nepasakė ką nuspręs. Tai registruotu paštu išsiunčiau prašymą ir vėliau jau sužinojau, kad pasirašė viską. Aš irgi esu ginčų komisijai laišką parašius, kad visgi atlyginimas neišmokėtas“, – pasakojo ji. „Eagle vision“ salone Šiauliuose dirbusi moteris taip pat tvirtino, kad nė vienas darbuotojas negavo nei algos, nei atostoginių, nei jokių priedų. Jį skaičiuoja, kad turėtų gauti virš 1000 eurų „į rankas“, tačiau kol kas šios sumos nematyti. „Veikla sustabdyta liepos 23 pirma dieną. Sulaukėme rašto, kad stabdoma veikla. Dar ėjome pabaiginėti užsakymus, nevykdėme jokių naujų pardavimų, o rugpjūčio 17 jau dėl skolų mus iškraustė „Akropolis“. Kiek buvo įmanoma laukti, tiek laukėme tų algų, o tada jau į Darbo inspekciją kreipėmės. Tai realiai tikimės, kad pagelbės“, – sako ji. Kaune dirbęs Valdemaras pasakoja, kad jam už dviejų mėnesių darbą nesumokėta apie 1000 eurų. „Bandysim kad Darbo ginčų komisija priteistų, bet lygiai taip pat spalio 10 dieną sulaukę trijų mėnesių nemokamo atlyginimo, galime kelti bankroto bylą“, – paminėjo jis. Vyriškis taip pat prideda, kad mano, jog dabar siekiama iškraustyti įmonę, jog ši liktų be turto ir galimybių išmokėti atlyginimus. DELFI pavyko susisiekti ir su pačiu įmonės savininku Gediminu Gižu, tačiau jis nepanoro komentuoti nei darbuotojų mestų kaltinimų dėl neišmokamų atlyginimų, nei pačios įmonės finansinės situacijos.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patvirtino, kad gavo dešimties įmonės UAB „Regėjimas“ darbuotojų skundus. „Šiuo metu atliekamas inspektavimas, tikrinama įmonės veikla. Bet kokiu atveju, darbuotojams bus siūloma kreiptis į Darbo ginčų komisijas dėl pažeistų jų teisių. Kol vyksta tyrimas, negalime išsamiau komentuoti atliekamų VDI veiksmų šios įmonės atžvilgiu“, – teigė VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė. Advokatas: darbuotojai gali likti be nieko Advokatas Justinas Usonis teigia, kad nėra šiuo atveju greito būdo atgauti pinigus. Darbuotojai turi kelias išeitis, bet visos jos pareikalaus daug kantrybės. „Pagal Darbo kodekso 56 str. darbuotojai gali išeiti iš darbo, jei jiems du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Darbdavys privalo atsiskaityto, o to nepadarius jam lieka skola. Jeigu darbdavys dingsta ar nebendrauja, tai galima kreiptis į Darbo inspekciją, – norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, darbuotojas turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo. Praėjus 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir nenustačius darbdavio ar/ir darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietos, kitą darbo dieną Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius darbuotojui išduoda pažymą, kad darbo sutartis nutraukti. Jeigu kyla ginčai su darbdaviu dėl neišmokėtų algų, tada darbuotojas turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri gali priteisti priklausančias išmokas. O jeigu darbdaviui pradedama bankroto procedūra ir darbdavys yra nemokus ir bankroto bylos iškėlimo dieną darbuotojai dar dirba, jiems priklausančios išmokos gali būti išmokėti iš garantinio fondo. Gali būti išmokamas darbo užmokestis už 3 mėn, 1 mėn. atostoginiai, 1 mėn. prastova, išeitinė išmoka. Išmokos ribojamos iki šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžių“, – sako advokatas. Tačiau gresia ir ne toks pozityvus scenarijus. Darbuotojai gali liktai visiškai be nieko. „Norint atgauti uždirbtus pinigus iš darbdavio reikia pasiaiškinti ar darbdavys yra mokus, nes net jei Darbo ginčų komisija ar teismas ir priteis, antstolis neįvykdys sprendimo jei darbdavys neturi turto. Gali būti ir taip, kad darbuotojai liks be nieko, jeigu pvz. įmonės turtas visiškai iššvaistytas. Turės darbuotojas vykdomąjį raštą ir galų gale po visų procesų antstolis neturės iš ko nurašyti. Tada dar būtų teorinė galimybė iš paties vadovo išsireikalauti, jei yra įrodymų, kad jis yra kaltas dėl įmonės pinigų netinkamo panaudojimo. Bet čia laukia dar vienas sudėtingas ir ilgas teisminis procesas. Tad prieš pradedant procesus žmonėms patarčiau išsiaiškinti, ar darbdavys (atsakovas) turi turto, kokias skolas turi ir pan. Jeigu įmonė jau daug kam skolinga, neturi nuosavo turto, pvz. nuomojasi patalpas ir teikia paslaugas, tai gali būti ir labai blogas scenarijus, kad žmonės uždirbtų pinigų paprastai ir neatgaus. Todėl siūlyčiau žmonėms nedelsti ir jei negauna laiku atlyginimo reaguoti ir aiškintis realią darbdavio situaciją. Jeigu yra požymių, kad įmonėje jau nėra pinigų, kam žmonėms kankintis ir gadintis nervus teismuose? Teks pasitenkinti garantinio fondo išmokomis“, – mano J. Usonis. Kadangi nukentėjo ne vienas darbuotojas, jis patartų laiku kreiptis į teisininką, kuris galėtų konkrečiai išanalizuoti jų atvejį ir patarti, ar verta iš vis kovoti ir kokiu būdu galėtų atgauti tai, kas jiems priklauso. Advokato padėjėja: darbuotojas neturi teisės vadovauti direktoriui Po teksto publikavimo DELFI savo komentarą pateikė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė, kuri teigia, kad reikia nepamiršti ir kitos medalio pusės. Pasak jos, jeigu darbdavys iš ties taip elgiasi, kaip tvirtina darbuotojai, jo elgesys nėra pateisinamas. Tačiau, R. Vaičekauskytės nuomone, darbuotojai privalo suprasti, kad „įsikibus“ į vieną darbdavį nereikia būti. Ji komentuoja, kad bankroto procesas sudėlios viską į savo vietas, o verslo žlugimas niekada nėra malonus procesas: vadovai, akcininkai išgyvena dėl prarastų investicijų, galimų savo asmeninių atsakomybių, darbuotojai gauna tik dalį darbo užmokesčio iš garantinio fondo, kreditoriai dažnu atveju lieka be pinigų, valstybė lieka su nesumokėtais mokesčiais. Ji taip pat pasidalijo dar keliais savo pastebėjimais. „Darbuotojas neturi jokios teisės vadovauti direktoriui ir nurodinėti kokį turtą ir kada perkelti, ką daryti su nuoma ir kt. ar juolab sulaikyti turtą, jo neatiduoti ar neatiduoti patalpų raktų, neįleisti vadovo į patalpas. Turtas, kuris yra patalpose nebus naudojamas darbuotojų atlyginimams išmokėti net ir bankroto atveju. Bankroto administratorius parduos turtą ir tikėtina, prižiūrės procesą taip, kad visų pirma būtų iš gautų lėšų padengtos jo administravimo išlaidos. Jis gi irgi negali dirbti nemokamai. Vadovas turėjo teisę apskųsti teismo nutartį, kurios pagrindu yra iškeltas bankrotas, tai nėra kažkoks bankroto „atšaukimas“, o tik prašymas apeliacinės instancijos teismo peržiūrėti tokios nutarties teisėtumą išsprendžiant galutinai klausimą, ar tikrai įmonė yra nemoki ir ar ją reikia šalinti iš rinkos. Kai nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisės, darbuotojus atleis iš darbo bankroto administratorius, jiems proceso eigoje garantinis fondas sumokės dalį atlyginimų ir jeigu ištikrųjų įmonė yra nemoki, tai daug geresnis variantas, nei darbuotojams patiems investuoti į teisminius procesus dėl atleidimo, darbo užmokesčio priteisimo ir galutinėje situacijoje nerasti lėšų iš kurių antstolis galėtų išieškoti priteistas sumas. Vadovė, kuri laikinai eina direktorės pareigas privalo suprasti, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius įvertins jos asmeninę atsakomybę dėl galimai padarytos žalos būtent jos vadovavimo laikotarpiu ir jeigu matys „perspektyvų“ bylai teisme iškelti, tai ir padarys. Bankroto administratorius ir/ar kreditoriai, proceso eigoje įsivertins ar prieš vadovą ar visus buvusius vadovus reikia teikti asmeninio pobūdžio tiesioginius ar netiesioginius ieškinius. Ar darbuotojai kaip kreditoriai galės teikti ieškinius dėl žalos atlyginimo vadovui ar vadovams, paaiškės tik bankroto procesu metu. Šis procesas yra ilgas ir painus, todėl darbuotojams reikėtų įsivertinti ir tokių bylų kėlimo praktinius niuansus, trukmę, bylinėjimosi išlaidas. Įsivertinti, kad pralaimėjus bylą, reikės apmokėti ir laimėjusios pusės bylinėjimosi išlaidas, kurios įprastai tokio pobūdžio bylose siekia ne vieną tūkstantį eurų“, – savo komentare rašo advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė