1 000 000 Eur netiesioginis ieškinys teisme, bankroto procese, direktoriui – kaip man pavyko jį apginti?

Bankrutuojančių įmonių vadovų bei akcininkų “sąskaitų” suvedinėjimas teisminėse bylose pasibaigė mano Kliento naudai!

Dar viena laimėta byla! Iš tų, kuriose reikėjo unikalių teisinių procesinių sprendimų kasdien.

Apgyniau dar vieną buvusį įmonės direktorių bankroto procese, kai jam buvo pareikštas ieškinys dėl daugiau kaip 1 000 000 Eur žalos atlygininimo.

Netiesioginiai ieškiniai nėra kasdienybė teismų praktikoje, todėl pasitelkti teisinę „fantaziją“ čia reikia maksimaliai. Atsakymų, ką, kaip ir kada daryti procese, čia niekur nerasi. Arba rasi tik tam tikras gaires. Todėl viskas čia taip unikalu ir didele dalimi priklauso nuo pasirinkto atstovo.

Šiose byloje buvo pareikštas įvairių reikalavimų „paketas“: pripažinti negaliojančiais BUAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl bendrovės turto vertinimo rezultatų patvirtinimo, įstatinio kapitalo didinimo, dėl papildomos akcijų emisijos išleidimo ir naujai išleistų akcijų paskirstymo akcininkams, pripažinti negaliojančiomis atsakovės BUAB su atsakovais sudarytas BUAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti dvišalę restituciją, grąžinant šalis į padėtį, buvusią iki ginčo sandorių sudarymo bei priteisti mano minėtos sumos žalos alyginimą. Ieškinį padavė kitas buvęs BUAB vadovas, akcininkas, vėliau tapęs ir BUAB kreditoriumi.

Šioje byloje kilo ginčas dėl netiesioginio ieškinio ir jo sąlygų, o teismams teko pripažinti, kad situacija buvo neeilinė. Kaip žinia, kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms.

Netiesioginiu ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis sudarytas BUAB akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti dvišalę restituciją, grąžinant šalis į padėtį, buvusią iki ginčo sutarčių sudarymo. Taigi, šiuo ieškiniu buvo siekiama tokio teisinio rezultato, kad bankrutavusios bendrovės akcijos būtų grąžinamos jas pardavusiems atsakovams, o už jas sumokėtos piniginės lėšos būtų grąžintos akcijas įsigijusiai kitai BUAB. Kokią įtaką sutarčių pripažinimas negaliojančiomis ir restitucijos taikymas turėtų pačiam juridiniams asmeniui BUAB ir / ar jo kreditoriams, ieškovas savo procesiniuose dokumentuose neįvardijo ir posėdžiuose paaiškinti įtikinamai negebėjo, nors pareiškus tokio pobūdžio ieškinį buvo privalu įrodyti BUAB vykdytiną turtinę teisę į visus atsakovus (akcijų pardavėjus ir pirkėją), kurios ši neįgyvendina arba atsisako įgyvendinti. BUAB “ turimos ir neįgyvendinamos teisės į atsakovus teismai nenustatė.

Todėl teismų vertinimu, susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje išskirtinė situacija leido padaryti dar ir tokią išvadą, kad ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančiais BUAB visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kurių pagrindu buvo išleistos naujos akcijos ir jos paskirstytos atsakovams, o vėliau ginčo sutartimis perleistos kitai BUAB, faktiškai buvo siekiama sukurti BUAB teisę reikalauti akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, bet ne įgyvendinti kurią nors pačios skolininkės BUAB reikalavimo teisę, juolab kad tokia jos teisė ir nebuvo nustatyta.

Kitaip tariant, teismas palaikė mano poziciją ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė nei to, kad BUAB turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina, nei to, kad tokia teisė yra neabejotina. Priešingai, tokią teisę ji siekė sukurti pareikštu reikalavimu. O tai jau toli gražu ne tas pats.

Taip pat teismas vadovavosi mūsų pozicija ir nustatė, kad ieškovas neįrodė, kad konkrečiai ginčo sandorių sudarymas, o prieš tai ir atitinkamų sprendimų akcininkų visuotiniame susirinkime priėmimas pažeidė jo (kreditoriaus) ar pačios bendrovės, dėl kurios akcijų išleidimo nuspręsta bei pardavimo sulygta, teises ir interesus.

Taigi byloje pasiteisino mūsų užsiimta gynybinė pozicija, nes nenustatęs netiesioginio ieškinio tenkinimo būtinųjų sąlygų viseto, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, o tai reiškia, kad toliau apie kitus reikalavimus galiu jau pasisakyti plačiau kitame savo įraše, nes teismas be jokios abejonės analizavo toliau nuosekliai ir juos. O visą ieškinį atmetė.

Šios bankroto bylos procese buvo iškelta beveik 20 bylų, tačiau šiai dienai Klientas jau gali versti naują lapą savo gyvenime, o man lieka džiaugtis, kad visuose teisminiuose procese jį apgyniau, buvau šalia beveik 10 metų ir iš jo visose bylose priteista lygiai 0 Eur.

Kaip aš dievinu bankroto bylas ir vadovų atsakomybės klausimus. Kodėl? Nes jose galima „kurti“, naudoti teisines žinias ir sukauptą patirtį bankroto bylose kiekvieną kartą vis kitu „kampu“. Tai man reiškia profesinę nirvaną ir ne kitaip.

Visai netrukus Jūsų laukia naujas mano įrašas apie tai, kaip ieškiniu reikalaujant iš buvusio vadovo priteisti beveik 30 000 Eur, jam teko finale susimokėti viso tik kiek daugiau nei 1000 Eur. Ten atskleisiu, kaip man tai pavyko padaryti byloje.

RASA VAIČEKAUSKYTĖ
TEISININKĖ