99 000 Eur reikalavimas prieš vadovę teisme atmestas visa apimtimi!
Bankroto administratorius pareiškė ieškinį direktoriui – tai gal pradžiai patikrinkime kas vyksta ir pačiame bankrote?
4 metai. Būtent tiek reikėjo, kad triumfuotų ir pasiteisintų mano įrodinėjimas byloje, siekiant atmesti ieškinio dėl žalos atlyginimo reikalavimą.
Teisminėje byloje buvo įrodinėjama, kad įmonei laiku neiškėlus bankroto bylos, vadovė privalo atlyginti padarytą žalą kreditoriams.
Kadangi tokio pobūdžio bylose itin svarbu nustatyti tikslų nemokumo momentą, normalu, kad ieškovo ir atsakovo pozicijos iš esmės išsiskyrė. Apie nemokumo momento nustatymo svarbą esu daug rašiusi apžvelgiant kitas savo laimėtas bylas, tad nesikartosiu.
Šios bylos laimėjimą lėmė ne tik pasirinktos nemokumo “krypties” įrodinėjimas. Byloje pavyko įtikinti teismą, kad aktuali teismų praktika šioje byloje gali būti interpretuojama kiek kitaip. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams.
Šį sakinį perkėliau čia ne šiaip sau. Nes mano „gynyba“ buvo „pastatyta“ ant teisinio interpretavimo, ką mes šioje konkrečioje byloje laikome „negali padengti kreditoriams“? Ar pvz. tai, kad bankrutuojanti įmonė gavo pinigų jau per bankroto proceso eigą, galime vis tik laikyti „negali padengti kreditoriams“ ar mes kalbame tik apie situacijas iki bankroto bylos iškėlimo?
Mano manymu, visi gauti pinigai jau bankroto eigoje – iš skolų pardavimų, turto pardavimo, kitos gautos lėšos privalo būti tokio pobūdžio bylose išminusuotos ir žalos atlyginimo ieškinio sumos. Žinoma, kad tą informaciją gauti, teks gerokai pakovoti...Ar manote, kad bankroto (dabar jau nemokumo) administratoriai ją labai nori pateikti? Ne. Tačiau šioje byloje buvo atkleisti visi duomenys, kas vyko bankrote nuo pat jo iškėlimo. Teismas mano poziciją ir teisinį interpretavimą pripažino „ne iš piršto laužtu“ ir konstatavo, kad tiek, kiek buvo gauta lėšų bankroto procese, viskas turi būti išskaičiuota iš žalos atlyginimo ieškinio įrodinėjant, kad ji sukelta dėl to, kad laiku nebuvo iškeltas bankrotas.
O ką daryti tokiu atveju, kai nemokumo administratorius nesiima jokių aktyvių veiksmų išieškoti debitorines skolas? Juk tai irgi potencialos lėšos mažinti ieškinio reikalavimą. Kad ir kaip atkakliai ieškovas įrodėjo, kad įsiskolinimų atgavimas nerealus ir kt., tačiau teismas pilnai patvirtino mano poziciją – jeigu bankroto administratorius nėra aktyvus ir nebando teisminiu ar kitu būdu atgauti debitorines skolas, jos šioje apimtyje mažina iš atsakovės prašomos priteisti žalos dydį.
Ir čia mes jau turime 2 svarbius teismo išaiškinimus (patvirtintus ir Lietuvos apeliacinio teismo), kurie vienaip ar kitaip toliau darys įtaką tokio pobūdžio byloms Lietuvoje.
Ieškinys atmestas visoje apimtyje ir tai dar vienas laimėjimas į mano atstovautų ginčų bankrotų bylose "krepšelį".
RASA VAIČEKAUSKYTĖ
TEISININKĖ