Įmonė ties bankroto riba: ar direktorius gali pasirašyti naujas sutartis?

Laimėjau bylą, kurioje bankroto byloje apgyniau Kliento, buvusio įmonės vadovo, interesus.

Kokias pareigas įmonės vadovui sukuria 6.4 mln. Eur pradelstų įsipareigojimų suma? Kaip ir kada pradeda vyrauti kreditorių interesai? Kada jiems privalo būti suteikiamas prioritetas?

Ar turint pradelstų įsipareigojimų įmonės vadovas dar gali pasirašyti naujas sutartis? O jeigu tos sutartys yra skirtos būtent įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti, jeigu tai vienintelė galimybė įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams? O kas tada, jeigu tos pasirašytos sutarties lūkesčiai nepasiteisina?

Byloje buvo aiškinamasi, ar mano Kliento pasirašytos rangos ir jungtinės veiklos sutartys padarė žalą įmonės kreditoriams? O jeigu padarė, ar jis neturėtų atsakyti kartu su valdybos nariais, kurie žinojo apie tokių sprendimų priėmimą ir jiems pritarė?

Šioje byloje pavyko įrodyti, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti.

Bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. O šiuo atveju, pavyko įrodyti, kad mano Klientas veikė geriausiais bendrovės, kuriai jis tuo metu vadovavo, interesais.

Šiuo atveju itin svarbus aspektas tapo ir pačios jungtinės veiklos sutarties tikrųjų sąlygų atskleidimas teismui. Įrodžius, kad mano Kliento pasirašytą sutartį galėjo atskirais susitarimais pakeisti kiti įmonės vadovai, kurie perėmė šios sutarties vykdymą, ieškinys Kliento atžvilgiu buvo atmestas.

Su bankroto bylomis dirbu jau apie 8 metus, todėl galiu teigti, kad bankroto bylos, kuriose keliami klausimai dėl vadovo, valdybos narių, akcininkų padarytos žalos atlyginimo reikalauja itin daug specialių žinių taikymo.Todėl tokio pobūdžio bylose reikėtų aktyviai stengtis bendradarbiauti ne tik su savo atstovu byloje, bet ir auditoriais, ekonomistais, buhalteriais, kitais specialistais, kurių išvados teismui gali padėti priimti teisingą sprendimą.