Nesąžininga konkurencija ir komercinės paslapties panaudojimas – ar darbdavys gali ginti savo pažeistas teises?

Kadangi ši laimėta byla 500 000 Eur žalos atlyginimo byla paslėpta po daugybe konfidencialumo žymų, pabandysiu išskirti keletą aspektų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį tokį pobūdžio ginčuose.

Imonės darbuotojas išėjo iš darbo ir įsteigė konkuruojantį verslą bei naudoja jam patikėtą komercinę paslaptį, perima klientus, tiekėjus, darbuotojus, skatina partnerius nutraukti sutartis – kaip tokiais atvejais gali pažeistas teises ginti darbdavys?

Jeigu buvo susitarta dėl nekonkuravimo, tinkamai aprašytos susitarime komercinės paslaptys (jei ir tai aktualu), žinoma, kad galima reikšti ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo (pvz. uždrausti tiekti į rinką tam tikras prekes, paslaugas bei jas importuoti, eksportuoti, kt.). Išneteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų.

Visai neseniai pabaigiau atstovauti teisme žalos atlyginimo byloje dėl nekonkuravimo pažeidimo įsteigus darbdaviui konkuruojančią įmonę, šiai dienai vėl turiu keletą ginčų, kurie tik įrodo, kad ši problema, t.y. augantys ginčų dėl nesąžiningos konkurencijos skaičius, darosi vis aktualesnė. 

Keletas mano pastebėjimų ir „tipsų“, ko reikėtų nepamiršti:

  1. darbo sutarties šalys turi teisę pačios susitarti dėl konkuruojančios veiklos apibrėžimo ir pagal konkretų verslo modelį pasirinkti, kokius elementus įtraukti;
  2. kompensacijos mokėjimas yra būtinas (nekonkuravimo galiojimo laikotarpiu), nepamirškite to;
  3. Be nekonkuravimo termino ir kompensacijos, reikia nurodyti darbuotojui draudžiamą veiklą ir nekonkuravimo teritoriją.

Kokią veiklą galima susitarime pripažinti konkuruojančia:

  1. Įsidarbinimas konkurento įmonėje;
  2. Tokios pačios arba panašios į darbdavio veiklą vykdymas;
  3. Tokios pačios ar panašios į darbdavio įmonę įsigijimas, valdymas, kt.;
  4. Buvimas valdymo organo nariu, partneriu konkuruojančiame verslo subjekte;
  5. Su darbdaviu konkuruojančių įmonių skatinimas ir/ar plėtojimas;
  6. Darbdavio tiekėjų, darbuotojų, klientų, kitų asmenų viliojimas ir skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti (pvz. nutraukti sutartis su darbdaviu).

Šie susitarimai gali būti aiškinami plečiamai ir kiekvieną kartą yra unikalūs, kai santykis pavirsta į ginčą ir žalos atlyginimo teisme bylas. Pastebiu, kad verslų savininkai ir vadovai šiuo metu gana aktyviai gina savo teises esant tokiems pažeidimams, o man visada būna naujas iššūkis pritaikant kitose bylose sukauptas žinias naujam ginčui teisme spręsti.

RASA VAIČEKAUSKYTĖ
TEISININKĖ