Nusipirkote naujus namus – nesidžiaugite, nes viską apmokėję galite likti vėliau skolingais?
Laimėjau dar vieną bylą!
Klientai negalėjo patikėti, kad po kotedžo pirkimo praėjus 1,5 metams, įvykus notariniam sandoriui, sumokėjus visus pinigus, net neatlikus visos sutartos apdailos namuose (už ją buvo apmokėta), jie gali būti bandomi teisme padaryti dar ir skolingais sumokėjo avanso apimtyje.
Taip, tai reali istorija, į kurią gali patekti kiekvienas. 21 250 Eur, tiek praėjus kuriam laikui po turto įsigijimo, prašyta priteisti teisme iš mano Klientų.
Po kotedžų kvartalo pardavimo, projekto vystytojas bankrutavo (“klasika!”). Dokumentus perėmęs bankroto administratorius nusprendė, kad kotedžo savininkai skolingi įmonei ir nėra už jį pilnai atsiskaitę. Tarp dokumentų buvo rasti buvusio vadovo supildyti dokumentai, iš kurių buvo padaryta išvada, kad kažkas netaip. Sumokėtas 500 eur rezervacijos mokestis,grynaisiais 5000 eur, kitą dieną 8250 Eur ir tą pačią dieną vadovo prašymu į jo asmeninę sąskaitą banke 8000 Eur. Ir ieškinyje buvo teigiama, kad 21 250 Eur vėliau grąžinti mano Klientams. Dar daugiau, tarp dokumentų rasta ir kreditinė sąskaita, kuri buvo lygi visai ginčo sumai. Taigi teismams teko spręsti klausimą – ar tikrai pinigai grąžinti, ar padaryta schema leidžia teigti, kad buhalteriškai bandoma pateisinti tam tikrus vadovo veiksmus ir tik bandoma sukurti “teisinę iliuziją”, kad už kotedžą taip ir liko nesumokėta dalis sumos?
Teismą įtikinau, kad tai ne kas kita, o bene tobulai suregzta painiava, tačiau dėl šio rezultato teko gerokai padirbėti su įrodymais ir jų interpretacija, liudytojų parodymais ir pačio buvusio direktoriaus apklausa teisme. Būtent vadovas, pasinaudodamas mano Klientų neapdairumu ir pasitikėjimu, apgaulingai vesdamas įmonės buhalterinę apskaitą, pasisavino atsakovų sumokėtą dalį įsigyto turto kainos.
Pavyko įrodyti, kad 21 500 Eur suma nebuvo ieškovės grąžinta, kaip parduoto nekilnojamojo turto kainos sumažinimas ar dėl kokių nors kitų priežasčių. Visos ieškovo (BUAB) iškeltos versijos buvo neteisingos. Teismas palaikė mano poziciją, kad kasos orderių braukymai, taisymai, kredititinės sf nedeklaravimas, deklaratyvi pozicija, kad grąžinant pinigus visoje avanso sumoje direktorius stengėsi “sudengti” neatliktus savo paties įmonės darbus yra nepateisinama, prieštarauja visai bylos medžiagai.
Pagaliau, teismą įtikinome, kad pati savaime ieškovės pozicija ir versija, kad ginčo lėšos buvo grąžintos Klientams, kaip nekilnojamojo turto kainos sumažinimas dėl tam tikrų ieškovės pagal Sutartį neįvykdytų įsipareigojimų (tam tikrų statybos rangos darbų parduotame name neatlikimo ar pan.), stokoja loginio pagrindimo, nes tuomet nėra aišku ir logiškai pagrįsta, kodėl apskritai ieškovė prašo jos pačios valia grąžintų pinigų priteisimo, t. y. pradinės/didesnės turto Pardavimo sutartyje įtvirtintos kainos visiško sumokėjimo ieškovei (jeigu kaip teigia pati ieškovė ir trečiasis asmuo, jie neįvykdė visų sutartinių įsipareigojimų būtent 21 250 Eur sumai). Mistika.
Kur buvo mano Klientų klaida? Jie pasitikėdami tiksliai nepažiūrėjo kur deda parašus mokėdami pinigus – ant grynųjų pinigų pajamų ar išlaidų orderių, todėl vadovui tai leido surezgti šią schemą.
Ieškinys atmestas visoje apimtyje.
RASA VAIČEKAUSKYTĖ
TEISININKĖ