Siuvimo įmonė, kurioje dirbo per 30 žmonių, pateko į finansinius sunkumus, kai vienas didesnių užsakovų sumažino užsakymų apimtį. Vėliau teismas nustatė, kad bendrovė faktiškai nemoki tapo 2023 m. pavasarį. Ieškovė teigė, kad būtent nuo tos dienos mūsų klientė, bendrovės vadovė, privalo nedelsdama stabdyti veiklą — jos tęsimas augino įsipareigojimus kreditoriams. Pirmą kartą bylą išnagrinėjęs teismas su šia pozicija sutiko ir priteisė iš klientės visą daugiau kaip 100 tūkst. Eur reikalaujamą sumą.
Apeliacine tvarka pasiekėme, kad šis sprendimas būtų panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Gynybą grindėme esminiu skirtumu tarp vėliau, retrospektyviai nustatytos nemokumo datos ir to, ką vadovė realiai žinojo ir galėjo suprasti tuo metu. Įrodėme, kad tuo metu ji turėjo objektyvių priežasčių sunkumus vertinti kaip laikinus: tą mėnesį bendrovė gavo apie 37 tūkst. Eur pajamų, turėjo vykdomų užsakymų, ieškojo naujų, o vienas stambesnis užsakovas raštu žadėjo užsakymų augimą antrąjį metų pusmetį. Medžiagų tiekimo vėlavimas taip pat trukdė laiku pradėti dalį gamybos.
Svarbu — klientė nebuvo pasyvi. Paaiškėjus, kad veiklos atkurti nepavyks, ji kreipėsi į buhalterę dėl finansinių duomenų, netrukus priėmė sprendimą inicijuoti bankrotą, o po kelių savaičių pati pateikė teismui atitinkamą pareiškimą. Tiesa, jis nebuvo priimtas dėl neatliktos išankstinės procedūros — ieškovė šią klaidą bandė paversti aplaidumo įrodymu, tačiau pagrindėme, kad įstatymas nereikalauja vadovo turėti teisininko kvalifikacijos, o klientė pati pirmoji kreipėsi į teismą.
Taip pat paneigėme ieškovės žalos apskaičiavimą: jos pateiktas apie 29 tūkst. Eur skolų sąrašas neapėmė skolų darbuotojams, mokesčių administratoriui ir Sodrai. Mūsų pateiktas balansinių sąskaitų žiniaraštis parodė, kad tą dieną bendrovės įsipareigojimai jau siekė daugiau kaip 80 tūkst. Eur — teismas šį dokumentą pripažino objektyviausiu.
Pakartotiniame procese sumažintas iki beveik 70 tūkst. Eur reikalavimas buvo atmestas visa apimtimi, o šis rezultatas apgintas ir apeliacinėje instancijoje. Klientei priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Byla parodo, kad vadovo atsakomybė nekyla vien todėl, jog teismas retrospektyviai nustatė nemokumo datą — svarbu, ką vadovas realiai žinojo ir galėjo suprasti tuo metu. Kruopščiai išsaugoti finansiniai duomenys tampa lemiamu įrodymu, kai reikia atkurti tikrąją įvykių eigą.
