Sugyventinis siekia prisiteisti turtą iš Jūsų tėvų – ar teismas patenkins tokius norus?

Dar viena laimėta byla!

Ar užtenka gyvenimo kartu fakto, kad būtų priteista skyrybų atveju dalis turto ar kompensacija pinigais už jį? Kokie įrodymai yra laikomi pakankamais? Ar gyvenimas tėvų name už jį nemokant nuomos mokesčio, bet pvz. kažkiek pagerinant yra kompensuojamas?

Ieškovė (buvusi kliento sugyventinė) pateikė teismui ieškinį teikdama, kad gyvenimas kartu keletą metų – santykiai, vertintini kaip sutartinė jungtinė veikla, nes kartu buvo tvarkomos gaunamos pajamos. Nurodė, kad sugyventiniai gyveno kliento tėvų name jiems leidus laikinai, pinigų už nuomą nemokėjo. Tačiau įrodinėjo, kad su klientu namą rekonstravo, todėl turi būti priteista kompesacijos dalis jai išsikrausčius iš namų. Taip pat teigė, kad kartu pastatė dar vieną savo namą jo tėvų vardu.

Teismas ieškinį atmetė. Byloje atstovavau klientą ir jo tėvus, kurių poziciją man ir teko ilgą laiką ginti. Nors teismas pripažino, kad tarp ieškovės ir sugyventinio buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, tačiau to nepakanka. Byloje pavyko nuginčyti visas ieškovės keltas versijas, kurios buvo nuolat keičiamos, apklausta daugybę liudytojų, kurie matė namų statybos ir rekonstravimo procesą ir įrengimą daugiau kaip 10 metų.

Teismas palaikė mano poziciją ir konstatavo, kad:

 1) Byloje kilo ginčas dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, nesant nuomos ar panaudos teisinių santykių.

 2) LAT yra išaiškinęs, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, reikia išspręsti ir tai, ar nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą sudaryti daikto pagerinimus. Šioje byloje įrodžiau, kad toks leidimas nebuvo išduotas.

 3) Apgyniau Klientų poziciją ir teismas patvirtino, kad namo pagerinimams atlikti konkliudentinių veiksmų neužtenka.

 4) Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti.

 5) Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

 6) Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Šioje byloje įrodyta, kad to nebuvo.

 7) Reikšdama reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, ieškovė turėjo įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais. Teismą įtikinau, kad šioje byloje tai nėra padaryta tinkamai ir pankamai.

 8) Remiantis CK 6.636 straipsniu ieškovė neatlygintinai gyvendama name, privalėjo daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas namo išlaikymo išlaidas.

 Taigi, Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė nei, kad ji su Klientu pagerino namą, nei kad pastatė kitą namą, ir patyrė prašomas priteisti išlaidas.

Žinote, kas įdomiausia? Kai teismas paskelbė sprendimą, į kontorą atėjo kitas klientas su panašia situacija, tik priešingoje įrodinėjimo pusėje, tad vėl jausmas lyg dirbčiau toje pačoje byloje, tik proceso dalyviai ir aplinkybės pasikeitė. Šiose bylose itin dažnai atstovauju ir jos kartais daug sudėtingesnės nei sutuoktinių skyrybų bylos.