Tyčinis bankrotas – siekis (at)gauti pinigus ar pasodinti į kalėjimą?

Laimėjau bylą, kurioje Klientą pavyko apginti nuo reikalavimo bankrotą pripažinti tyčiniu.

O tai reiškia ne ką kitą, o tai, kad Kliento atžvilgiu jau neįmanoma ir įrodyti, kad jis padarė žalą 260 000 Eur sumoje kreditoriams.

Byla buvo itin sudėtinga, buvo siekiama tyčinį bankrotą įrodyti net 5 pagrindais. Šiuo atveju, buvo būtina atlikti faktiškai visą teisinę įmonės veiklos analizę už 7 metus, nes kitu atveju, vargu ar sėkmė Klientą būtų aplankiusi teisme…

Mano daugiau kaip 8 metų darbo praktika su bankroto bylomis rodo, kad kiekviena įmonė turi savo „jautrių“ pusių, tik klausimas – ar sugebės kažkas jas atskleisti ar ne.

Šioje byloje reikėjo Klientą apginti nuo tokių reikalavimų, kuriuose buvo teigiama, kad:

1) bendrovės valdymo organai netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;
2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai;
3) buvo pažeista atsiskaitymų su kreditoriais tvarka/eiliškumas;
4) bankroto administratoriui neperduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai;
5) įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę.

Palyginimui, praktikoje dažniausiai būna, kad prašoma tyčinį bankrotą pripažinti vienu ar dviem pagrindais, o čia visi penki. Byloje buvo persipynę vadovų, akcininkų, stėbėtojų tarybos atsakomybės klausimai, o tai dar labiau komplikuoja bylos nagrinėjimą.

Kita vertus, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas teismo nutarties sakinys, kuriame bankrotas yra pripažįstamas tyčiniu, tampa puikiu „instrumentu“ keliant naujas žalos atlyginimo bylas asmeniškai vadovams, akcininkams, valdyboms nariams, stebėtojų tarybos nariams ir kt. asmenims. Todėl į bankroto pripažinimo tyčiniu procesą, reikia žvelgti pakankamai rimtai.

Šis procesas nėra tik bankroto administratoriaus ar kreditoriaus noras perduoti bankroto bylos peržiūrėjimą prokuratūrai siekiant iškelti baudžiamąją bylą ir išsiaiškinti ar bankrotas buvo nusikalstamas ir kas už tai turi atsakyti. Dažnu atveju, šis tikslas praktikoje būna tik „šalutinis“ arba tokio visai nėra.

Džiaugiuosi galėdama sukauptą praktinę patirtį atstovaujant bankroto bylose naudoti atstovaujant įvairias proceso šalis – bankroto administratorius, kreditorius ir pačius vadovus, akcininkus.

Tik įvairiapusė patirtis bylose gali padėti sukurti mano Klientams teisingą, o gal ir „svajonių“ teismo sprendimą.

RASA VAIČEKAUSKYTĖ
TEISININKĖ