Vykstant Suodaičių dramai teisininkė rėžė tiesą: pasakė, ar smurtas keičia turto dalybas

Vykstant Suodaičių dramai teisininkė rėžė tiesą: pasakė, ar smurtas keičia turto dalybas

Neseniai Viktorijos Siegel Suodaitės ir Lauryno Suodaičių namuose vyko santykių drama, į kurią buvo įtraukti tiek policijos pareigūnai, tiek medikai. Kaip pranešė policijos pareigūnai, garsi moteris tarnybas iškvietė dėl galimo vyro smurto.

Netrukus garsi pora viešai ėmė aiškintis santykius – vyras gynėsi niekada nesmurtavęs prieš moterį, o Viktorija teigė kentusi tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Ar santykių dramos bei skyrybų procesai, kai šeimoje būta galimo smurto, o po vienu stogu gyvena ir vaikai – sudėtingos? Ar procesai bei turto dalybos užtrunka, užfiksavus smurto atvejus? Ar po galimai įvykusio smurto vaikai gali bendrauti su smurtavusiu tėčiu arba mama?
 
Pašnekovė pokalbio pradžioje pabrėžė, kad žymių porų skyrybų procesai visada būna sudėtingesni: „Žymioms poroms skyrybų procesą išgyventi tenka daug sudėtingiau. Santuokos nutraukimo bylose dažnu atveju būna sunku sutuoktiniams atlaikyti kaimynų, kolegų, giminių spaudimą, kaltinimus nesugebėjus puoselėti santuokos. Šiuo atveju procesą stebi didelė visuomenės dalis, nors iš esmės jis neturi iš teisinės pusės jokio išskirtinumo, lyginant su kitais teisminiais tokio pobūdžio procesais. Bent jau vertinant viešai skelbiamą informaciją. Kai vyksta santuokos nutraukimo procesai, net ir įvykus galimam smurtui, ar jiems rengiamasi, įprastai klientai manęs prašo daryti viską, kad duomenys nepasiektų viešumos. Kodėl? Nes dauguma viešai skelbiamų faktų bet kokia forma, kuri tiesiogiai skleidžiama iš sutuoktinių, gali būti panaudota teisme prieš juos pačius. Šis momentas yra itin jautrus ir subtilus įrodymų panaudojimo, interpretavimo prasme“, – aiškina teisininkė.

R.Vaičekauskytė sako, kad į ją itin dažnai kreipiasi poros, kurios nori skirtis būtent dėl smurto šeimoje. Ji jau daugiau nei dešimt metų dirba su teisinėmis bylomis, todėl ne kartą yra mačiusi kaip vienas iš sutuoktinių kreipiasi dėl fizinio, psichologinio, ekonominio ar kitokio smurto: „Tuo pagrindu bandome įrodyti sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau šie faktai itin dažnai yra nutylimi, teisme neviešinami. Viskas labai individualu ir priklauso nuo byloje teikiamų reikalavimų, kliento valios įgyvendinimo, siekiant neviešinti tam tikrų šeimos faktų, nepakenkti reputacijai. Bet nereikia pamiršti, kad yra ir kiti atvejai, kai sutuoktinis ar sutuoktinė kreipiasi į mane dėl to, kad atstovaučiau byloje ir ginčiau nuo nepagrįstų kaltinimų, įvykdytos ar planuojamos provokacijos panaudoti smurtą“, – aiškina teisininkė. Perspėja gyvenančius santuokoje R.Vaičekauskytė aktyviai savo Instagramo bei feisbuko paskyrose dalijasi apžvalgomis iš laimėtų bylų, naujausių teismo praktikų santuokos nutraukimo bylose apie tai, kaip atpažinti iš anksto planuojamus skyrybos „ženklus“, kuriuos siunčia sutuoktinis, bet jie ignoruojami, kokios gali būti to teisinės pasekmės: „Kiekviena situacija yra individuali, unikali ir tenka ieškoti geriausių sprendimų kliento gyvenime ištiktai krizei bei galimiems ginčams ateityje užkardyti. Kasdien kartoju savo sekėjams, kad santuokoje gyventi „rožiniame burbule“ yra be galo naivu ir rizikinga.“

Vis tik, kai skiriasi poros, valdančios didelius turtus, pinigų bei finansų dalybos nelieka paskutinėje vietoje. Ar įrodžius smurtą šeimoje turto dalybos vyksta kitokiu principu? Ar smurtavęs asmuo gali pretenduoti į užgyventą bendrą turtą šeimoje? Teisininkė sako, kad tikrai taip, nes net ir smurtavęs asmuo turi teisę santuokos nutraukimo byloje gauti savo turto dalį arba kompensaciją pinigais. „Visuomenėje dažnai sutinkamas mitas, kad sutuoktinį ar sutuoktinę pripažinus kaltu baudžiamojoje byloje dėl panaudoto smurto, santuokos nutraukime tai darys didelę įtaką dalinant turtą. Tai netiesa. Realiai tai nedarys jokios įtakos arba labai išimtiniu atveju darys iš teisinės pusės minimalią dėl kitų papildomai byloje konstatuotų faktų. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis gali prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą, o santuokos nutraukimo byloje tai taps pagrindu pripažinti sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, nes tokiais atvejais ir pati kaltė dėl santuokos iširimo yra tiesiog preziumuojama. Dar daugiau, sutuoktinis, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl panaudoto smurto, mano nuomone, negali būti išimtinai stigmatizuojamas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nes darbas su bylomis rodo, kad šalių visa santuoka ar dalis jos tokiais atvejais nebūna sėkminga ir dėl kitos pusės kaltės. Todėl šių visų aspektų negalima maišyti“, –dėsto teisininkė.
Taip pat ji teigia, kad tikėtis gauti daugiau turto net esant smurto panaudojimo faktui, nereikia. „Teismų praktikoje yra buvę pavienių išimtinių atvejų, kad būtų nukrypta nuo lygių dalių principo, tačiau bylose buvo ir daugiau aplinkybių, kurios darė tam įtaką, ne tik panaudotas smurtas. Kas yra svarbu, jeigu smurto atvejis būna įrodytas baudžiamojoje byloje, nutraukiant santuoką atsiranda pakankamai didelė rizika, kad teismas dėl šalių konfliktinių santykių vienam paliks turtą, o kitam priteis kompensaciją. Kadangi daug dirbu su įmonių akcijų dalinimo klausimais nutraukiant santuoką, visada įspėju klientus, kad konstatavus panaudotą smurtą prieš sutuoktinį, tikėtina, kad įmonės akcijos liks tam, kuris atliko ar atlieka didžiausią indėlį į įmonę, o kitam sutuoktiniui reikės išmokėti kompensaciją. Tai daroma tam, kad po teismo sprendimo įmonę būtų galima valdyti tinkamai ir šalys neturėtų papildomos galimybės įsivelti į naujus teisinius konfliktus. Taip pat svarbu tai, kad dėl esamų ar galimų konfliktų ateityje teisėjas nuspręs nekilnojamąjį ar kitą turtą atidalinti ne natūra, o vienam paliekant jį, priteisiant sutuoktiniui kompensaciją. Tiesa, čia svarbu paminėti, kad jeigu vienas sutuoktinis iš anksto rengiasi skyrybų bylos iškėlimui teisme, gali būti panaudota provokacija smurtui arba jis būti tariamas, tikslu paimti ar sunaikinti tam tikrus dokumentus, kurie svarbūs, kol sutuoktinis ar sutuoktinė kardomųjų priemonių pagalba negalės artintis prie pvz. šalių bendro namo, biuro patalpų“, – sako teisininkė.
Užfiksavus smurtą šeimoje, kyla ir kitas klausimas – ar gali smurtavęs asmuo, tėtis arba mama, matytis su vaiku vėliau? „Viskas labai priklauso nuo to, ar vaikai matė, girdėjo smurtą, ar prieš juos jis buvo panaudotas. Liūdniausia yra tai, kad dažnu atveju nepaisant to, kad vaikai smurto nematė, jie tampa manipuliacijos įrankiu, sutuoktiniams siekiant jau asmeninių tikslų dar gerokai iki tol, kol byla pasieks teismą. Įrodyto smurto atvejai gali daryti įtaką ir nustatant byloje su kuriuo iš tėvų vaikai gyvens nuolat, o su kuriuo bus nustatyta tik bendravimo tvarka. O ir pati bendravimo tvarka gali būti nustatyta jau tokiu atveju tik itin minimali, viskas labai individualu, kitais atvejais net ir panaudotas smurtas prieš sutuoktinį nedaro įtakos ir teismo tvirtinama pakankamai „maksimali“ bendravimo tvarka, nes tikslas yra vienas – užtikrinti kuo įmanoma platesnį vaiko bendravimą su abiem tėvais, siekti geriausios tvarkos nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti.“

 

RASA VAIČEKAUSKYTĖ
TEISININKĖ
Grįžti į tinklaraštį