Konsultacinis autorinis įrašas. ŪKININKŲ SKYRYBOS – KAIP GALI BŪTI TURTAS PADALINTAS TEISME?

Bendrijos įkūrėja advokatė Rasa Vaičekauskytė dalyvavo tarptautinėje šeimos teisės konferencijoje „International Family Law Conference 2025“, kurią Šamoni (Prancūzija) organizavo „Expatriate Law“. Iš Lietuvos ji buvo vienintelė dalyvė.

Konferencijoje kalbėta apie problemas, būdingas ne tik Lietuvai, bet ir visoms valstybėms: įrodymų klastojimą šeimos bylose, manipuliavimą vaikais, turto slėpimą, ginčus dėl jurisdikcijos, trestus ir skyrybas. Šeimos teisės praktikai iš JAV, JAE, Kinijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių dalijosi naujausiomis tendencijomis ir skirtingais požiūriais, o dalyviai komandose sprendė bylų su tarptautiniu elementu simuliacijas.

Tokie susitikimai bendrijai svarbūs praktiškai. Su užsienio kolegomis aptarėme situacijas, kuriose atstovaujame klientams ir kuriose susipina kelių valstybių teisė: kaip sustabdyti vaiko išvežimą į JAV, kaip spręsti ginčą dėl skyrybų bylos jurisdikcijos tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės teismų, kaip šalių sutarimu kompleksiškai išspręsti Lietuvos ir Šveicarijos piliečių skyrybas.

Kai šeimos santykiai apima kelias valstybes, o šalys augina nepilnamečius vaikus, kiekvienam klientui sprendimas kuriamas iš naujo. Kolegų iš kitų valstybių patarimai ir kontaktai leidžia jį rasti greičiau ir patikimiau.

Bendrijos įkūrėja advokatė Rasa Vaičekauskytė dalyvavo Tarptautinės šeimos teisininkų akademijos (IAFL) Europos skyriaus konferencijoje „Introduction to European Family Law“, kuri vyko Paryžiuje, Conseil Supérieur du Notariat rūmuose.

Daugiausia dėmesio skirta nepilnamečiams vaikams, kurie skyrybų procese tampa tėvų ginčų „įkaitais“. Aptarta bendravimo tvarkos ir išlaikymo praktika Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Vokietijoje ir kitose valstybėse.

Kolegos iš skirtingų šalių sutarė: prieš šventes visų valstybių, taip pat ir Lietuvos, teismai sprendžia tuos pačius tėvų ginčus – su kuo ir kur vaikai švęs, koks bus senelių vaidmuo ir grafikas, kas apmokės kelionių išlaidas. Tokius ginčus nuolat sprendžiame ir mūsų praktikoje – tiek teisme, tiek iki jo.

Dar kartą pabrėžta vaiko nuomonės svarba šiuose procesuose. Diskutuota ir apie „50:50“ bendravimo tvarką: ji sulaukė kritikos, nors tam tikrais atvejais išties pasiteisina.

Šeimos bylose nėra nesvarbių ar per smulkių klausimų. Platus tarptautinės praktikos supratimas leidžia bendrijai ieškoti sprendimų įvairiais teisiniais pjūviais ir greitai reaguoti į kiekvieną klientui svarbų aspektą.

Bendrijos įkūrėja advokatė Rasa Vaičekauskytė dalyvavo Tarptautinės šeimos teisininkų akademijos (IAFL) Europos skyriaus konferencijoje Hamburge, Bucerius Law School. Dvi dienas diskutuota apie skyrybas skirtingose Europos valstybėse, išlaikymą ir kitas finansines skyrybų pasekmes, vaikų apsaugą bei tarptautinius šeimos ginčus.

Viena temų praktikoje dažnai lieka šešėlyje. Prasideda santuokos nutraukimo procesas, o šeimos verslą ar ūkį ir jo pajamas valdo vienas sutuoktinis arba jo kontroliuojamas asmuo. Kitas sutuoktinis lieka be realių pajamų ir be prieigos prie santaupų, o byla gali trukti ne vienus metus. Vaiko išlaikymui skirtos lėšos priklauso vaikui, todėl jomis negalima apmokėti naujo būsto, gydymo ar savo kasdienių poreikių.

Ar Lietuvos teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, linkę priteisti išlaikymą sutuoktiniui, kol byla dar nagrinėjama? Kokiais atvejais ir kokio dydžio? Kaip panašias situacijas sprendžia kitų ES valstybių teismai? Šiuos klausimus bendrija analizuoja, lygindama Lietuvos praktiką su užsienio kolegų patirtimi.

Tokioje padėtyje atsiduria ne tik moterys – rečiau, bet ir vyrai.

Bendrijos įkūrėja advokatė Rasa Vaičekauskytė dalyvavo Europos teisės akademijos (ERA) metinėje Europos šeimos teisės konferencijoje, dvi dienas vykusioje Vengrijos teisingumo akademijoje. Dėmesio centre – skyrybos ir sudėtingi klausimai, kurie lydi šį procesą.

Pirmoji tema šiuo metu ES šeimos teisės praktikams kelia daug diskusijų – įprastinė gyvenamoji vieta. Kaip ją nustatyti, kai sutuoktiniai ginčijasi dėl bylos teismingumo? Kaip – kai naujagimį motina be tėvo sutikimo neteisėtai išvežė į kitą valstybę? Šios sąvokos neapibrėžia nei Briuselio IIb, nei Romos III reglamentas, o bet koks jos apibrėžimas būtų itin sudėtingas.

Toliau aptarti vaikų grobimas, smurtas artimoje aplinkoje, motinos ir vaiko teisių apsauga, 1980 m. Hagos konvencija ir naujausi precedentai. Daug dėmesio skirta apsaugos priemonėms, kurios realybėje dažnai veikia sunkiai.

Antrąją dieną kalbėta apie įvaikinimą, pagalbinį apvaisinimą, surogaciją ir tai, kaip šie klausimai netikėtai susipina su skyrybų bylomis. Analizuoti naujausi ginčai ir jų baigtys, diskutuota su teisėjais ir praktikais iš įvairių valstybių.

Svarbiausia prasideda grįžus – šias žinias bendrija taiko realiose bylose Lietuvoje.